Miestas patvino pavasariu
Vakaras sudužo į šukes
Pažiro tūkstančiai nakties detalių
Juodos saulės biro iš tamsos skliautų
Akimirką žmonės apako
Aprengę nebūtą žodį viltim
Nes šis pavasaris kitoks
Jo gėlės medžių lavonai
O rytas paukščių mirtis