Vis vėliau ir vėliau
lapkričio saulė pakyla,
iškedenusi miego pūkus,
sudrumsčia rytmečio tylą.

Pirmus spindulius siunčia,
žemėje šykščiai dalina,
pievose rūką išsklaido,
pamiškes auksu dabina.

Kol dar vėjas šiaurys
kažkur miega kalnuos,
čežančių lapų pasaulį
aplankyti vadina.