O, debesie,
per obelų nuogumą minties erdvėj išplaukia laivas

Akis išlesiruoju, nes vakar buvo ir spalva, ir potėpis skaidresnis nei šią dieną.
Užsigeriu ne sausu vynu, o rasa. „Neišprotėju kaip van Gogas...“
Ant slenksčio ilgesį parklupdė sutema – neištapytas kūrinys ir mano ego.

O, debesie!

Pabūki su manim,
man tavo šypsenos švelnumo reikia - -
                                                           išbalusioj tyloj aklos paletės