Rytas kaip visuomet pasitaikė sunkus.  
Mano baitai jau byra ir žinojau: ne laikas pabusti.
Ne laikas, vaikeli. Rytas kvartale aštrus,
Bet tylus, kaip knyga ant senojo stalo.
Būk ramus, žiūrėk, kol jauti laiką.
Gal geriau pavartyk tarsi tekstą
Savo nuosavą gelsvą dangoraižį,
Kurį pernai pirko nesantis tėvas sapnui pučiant.