Plazdena žvakelas lepsnela un vėja

Plazdena  žvakēlās lēpsnēlā un kāpā
Nežinai kadu vėjas atlė`kis ažpūs…
Gyvenimā čėsas taip graitai praė`jā
Tuoj ir mūs kaip ir jų šiam pasaulį nebus.
Ar išnyksme kaip kvapas alyvų žēdų,
Jiem nukritus gegužį un pievų žalių.
Ar mintys paliks mūs šviasoj amžinojaj
Maž žemelaj gimtojaj  un Letas delnų.
Bagočiai ir biedni atais čia vēnodai
Sava turtus palīkī  ir skausmų, vargus,
Tai ko gi brāliukai teip drāskāmēs dykiai
Del žėdnā skatikā, aba viskas prapuls.
Ar prakaitų sūrų ir ašaras karčias
Susrinkus nā vargšų bus tau čia geriau,
Ar sunkus paminklas šlifuotā granītā
Neažstos tau  vartų nenupirktā dungaus.
In kapines metuos nars sykį nuveikim
Su protēviais sava mintim pasrakuot,
Primēruot delko ir kaip čia gyvenam
Ir savųjį  kelių  ataitin riktavot.
Plazdena  žvakēlās lēpsnēlā un kāpā
Nežinai kadu vėjas atlė`kis ažpūs...
P Aibutis