O tu pažvelk,
Pažvelk į jo akis:
Tamsias, niūrias, grėsmingas...
Suraski savyje drąsos
Pažvelgt giliai dar sykį,
Ir tik tada įžvelgsi,
Giliai jose kas slypi.
Ne atspalvį akių ar nuovargį matysi,
Ar saulės ryškų spindesį jose,
Kiti matyti to nedrįsta,
Bet tu – išvysti privalai.
Pilki šešėliai vėjyj plaikstos,
Klajoja užmirštais takais,
Virš jų sparnuoti paukščiai –
Skrajoja prakeiktais laukais.
Jauti tą aštrų šaltį –
Jis dvelkia nuo tavęs.
Dvi siaubo pilnos akys –
Per jas matai save.

---------
2011-10-26(2)