puse dviejų nakties
sapne smaugė be rankų
be kūno glaudės, be garso, ne,
nesiglaudė, bandė sutraiškyt
tonomis baimių ir nuodėmių, švininiu apklotu
negalėjau prabust, tik šaukiau kai
atplėšt nematomos rankos bandė blakstienas
- - - -
juk tai tu
gavau laišką tąryt
kodėl mėginai?
ką pasakyt norėjai klausdamas
ar mano brolis miega, kodėl
neklausei ar aš?
nejau žinojai, kad sapnas
kad mirštu jame
kad miegas – ne miegas
o tamsa – ne tamsa
tavo šokantys debesys
mano klykiantis vėjas
- - - -
puse dviejų nakties
buvo pusė manęs ir tavęs