Scenarijus (4)

SCENA IV

           Aukštai sukrankė dar nematomas varnas. Aukščiausiojo Pasitarimo dalyviai sužiuro į lubas. Kitą kartą varnas sukrankė arti ir, netikėtai įskridęs į patalpą, drąsiai nutūpė ant stalo prie magnetofono.  Sveikindamasis linksėjo galva į visas keturias  puses ir vis :

VARNAS GOLIUS: Karrr – karrr...
KAŽKIENO ŠNABŽDESYS: Velnias. Sucharenka altoriuje.
VARNAS GOLIUS. Nemokate mano kalbos, tuomet, prašau,  klausykite savo. Ne velnias, ne saugumietis Suharenka, o esu varnas Golius. Šilų ir šilinių paukštis. Ir dabar rūpi paklausti - sakykite, ponai, ką veikiate? Kokias dvasias gaudote? Savęs bijote, kad prireikė dujokaukių? Ech, žmonės, žmonės! Kur neskrisk, nuodai, nuodai – net ir Pivašiūnų Marijos žemėje...
ĮŽANGINIO ŽODŽIO KALBĖTOJAS  atsargiai Atsiprašau, bet atsargiai, gerbiamasis. Čia ne Pivašiūnų Marijos Žemė. Tik viešnią turime iš ten ir atsiminimus. Magnetofono įraše.
VARNAS GOLIUS: Ach, sakote , kad čia ne Marijos žemė. O maniau, kad Lietuvoje su žvake jos nesurastumei. O kadangi man ji reikalinga, tai ir randu, ir kalbu apie ją kaip Pivašiūnietę.
Bet žinokite, net ir pačiuose Pivašiūnuose nėra nuodų. Kaip ir Sukarenkos nėra. Buvo, bet dabar nėra. Ir ačiū jai, švenčiausiajai Pivašiūnietei. Ir nebus, jeigu patys netapsime nuodais. Bet sėskit, ponai, sėskite. Aš čia dar šiek tiek užtruksiu.
                 Aukščiausiojo Pasitarimo dalyviai susėda, o varnas  Golius  reikšmingai vaikštinėjo stalo  pakraščiu, paskui:
VARNAS GOLIUS: Gal, ponai, turite armoniką?
KLAUSIMAS: Armoniką?
VARNAS GOLIUS: Na taip,  armoniką. Praverstų ir  smuikas. Gal net geriau.
ĮŽANGINIO ŽODŽIO KALBĖTOJAS. Smuikas? Tai kad – ne. Mes čia į pasitarimą  susiėjom. Tokie dalykai, kaip armonika, smuikas, kiti muzikos instrumentai, kaip, sakykime, akordeonas, bajanas  ar pianinas , fortepijonas  na  - ne! nepraktikuojami.
VARNAS GOLIUS: O dūdos?
ĮŽANGINIO ŽODŽIO KALBĖTOJAS. Tikriausia kalbate  apie  pučiamuosius  muzikos instrumentus.
VARNAS GOLIUS: Paprasčiau - apie bet kokio pobūdžio triūbą.
              O tu pašvilpauki, bernioke, iš Suvalkijos lygumų,
              Tik tu ir vėjas šitaip moka...
KAŽKAS IR KALBĖTOJŲ  O! O! kokia  muzika. Tiesiog iš snapo. Gera muzika.
VARNAS GOLIUS  Bet jūsų susirinkimo dūdos, regis, nusitaikiusios būti skardesnėmis. O stebėtis? Jeigu, ponai, krokodilas Gena moka  groti ir dainuoti, kodėl abejojate, kad nepagros ir nepadainuos varnas Golius. Ot, kad ir... Autorius dainos nežinomas, bet man regisi, kad jo vardą jau minėjote. Tiek to, kol tik spėliones, jo čia aš neminėsiu, bet... dėmesio:
    
     Visi kaliai  - į Lietuvą. Ir mano
     Kalnais ir kloniais veda Lietuvon
     Širdis kaip vaikas patiki ir mano,
     Kad dar pasūpaus mylimą dainom.

    Nors  ji  pavargus, ta širdis mažytė,
    Neradus meilės ir bent kiek tiesos -
    Skaudi lemtis, kaip budelis ją lydi-
    Tai  negi jau negrįšiu atgalios?
  
           Varnas, pakėlęs sparną, apglostė piešiniu aplik stalą susėdusius Aukštojo Pasitarimo dalyvius ir:

VARNAS GOLIUS  Dabar visi, visi. Kartojam ponai  

     Tai negi jau negrįšiu atgalios?    

KALBĖTOJAS III  Tai aš žioptelėjau – „Velnias“. Ne! ne!... Ne velnias. Te baudžia mane dievas už tai, o jūs, Varnai, esate  angelas. Esate dangaus siųstasis. Dieve tu mano, kokio nuostabaus grožio tavo danguose esama. Net ir varnai kaip angelai.
VARNAS GOLIUS  O ne, aš irgi kaip ir jūs esu šios žemelės sūnus.  Šilinių žemelės. O kad dangaus siųstasis, tai, ko gero, taip, nes kiekvienas iš jūsų irgi esate pasiųstas ieškoti  ir surasti save kaip dangaus, kaip dievo žmogų. Ir jūsų  Aukštasis Pasitarimas, manau, šią šventą misiją atliks. Tuo labai tikiu, nes juk čia bent kažkiek, gal ir labai nedaug, bet yra ir poetės Harker trupinėlis.
     -  O kaipgi, Dievo paukšti, kaip gi!  Esame Žalios žolės išpažinėjai. Mes gi ne tik Aukščiausio Pasitarimo  kalbėtojai, jo nariai, bet ir žaliažoooolai. Tai net svarbiau, nes jeigu ne toks darinys, ir mūsų nebūtų.
VARNAS GOLIUS  Norėjo ir Jonas iš Griškabūdžio atvykti  į šį pasitarimą, bet užblokuotas. Prašė atsiprašyti, kad negali pagerbti jūsų už parodytą dėmesį jo užrašytoms mintim. Jau seimą siekia, siekia prezidentūrą, bet, regis, yra dar įdomesnių dalykų- pas ji kažkokiu būdu atsirado Šv. Petro raktai.    
KAŽKAS IR KALBĖTOJŲ  Pavogė?
GOLIUS VARNAS  Kodėl taip? Pavogė. Neduok die, kad taip atsitiktų, bet kur kas labiau tikėtina, kad šituo žmogumi jis labai pasitiki.
Dėl – ko?
Matyt, vėliau anksčiau bus sužinota nespėliojant, tačiau gi žinoma, kad tikrasis, pirminis Petro vardas yra Simonas, sūnus Jono. O Petru jį pavadinęs Jėzus Kristus.
KALBĖTOJAS  Va tau! Vadinasi, su juo ginčytis – tas pats, kaip su Kristumi arba ir kartu su jais abiem –su Kristumi ir Jonu iš Griškabūdžio.
GOLIUS VARNAS  Tikrai – ne. Bet sakykite, ar  jums nevertėtų per žaliažolių auditoriją pažinti Harker ne tik kaip poetę, bet gerokai daugiau. Būtent, kaip Žmogų, kuris net apie gimtinę gerokai kitaip mąsto. Jam ji ne kaimas, ne pirkia, ne  lopšys, o teritorija. Šiuo atveju – nuo Pivašiūnų iki Merkinės, Marcinkonių, gal dar plačiau. Nes juk jos pasakyta: “ Dėl gimtinės: mano amžiną atilsį Močiutė kilus iš Merkinės, Česukų kaimo, Marcinkonys visai netoli nuo ten. Iš mamos pusės giminės iš Pivašiūnų, taigi esu džūkelė dzūkelė ir tuo labai džiaugiuosi :-)“ Harker.
Pelėda