(5)
Ėė... žvaigždute... aūūū...
Noriu pakalbint tave.
Kas ten matosi iš kitos pusės?
Ech... nepapasakosi.
Gal aš pati kada nors, pasižiūrėsiu...
Augu vis, stiebiuos – žemyn...
(6)
Tokie tat tavo krikštoliniai karoliai.
Ryto rasa, kol spygliukais nepavirtai –
Pasidabinsiu anksti kėlusi...
Ruduo pataluose skrajonių užliūliavo.
Sapnuose vis skaitau laiškus –
Jie garuoja duona ir kvepia klevų sirupu.
(7)
Laižosi dienos degančiam saulėlydy netektis,
Vis atidėdamos šonan prisiminimus.
Rytais gromuliuoja būsimų įvykių sopulius.
Nors visa – praeitis, bet gyvastį kėsinasi užstelbti.
Vynu netampa, tik rūdimis sėda.
Merdėjimuose slepiasi daigas, kaltėj užgimęs.