Riešo įlankoj virpanti upė
Keičia kryptį į vakarus, temsta,
Ir atsimuša krantas į lūpas,
Žodžių alkanos žiotys, išsemtos

Visos prasmės, visi prakeikimai,
Budi užrištas sopulio mazgas,
Uždangstai išganytojo žymę
Vinimis, inkščia kūnai, bet kas gi

Bus trečiasis iš šios begalybės,
Kas galėtų šį vardą įsūnyti,
Riešo įlankoj  seklumos žydi
Ir atrodo, kad trečio nebūna.

Tiktai pameta kryptį likimas
Vis į tamsą, ir keičiamės vietom,
Nors atrodo, kad tu dar negimęs,
Trečias broli, seku tavo pėdom.