Taip gražiai dainavo šiandien žemė
Paslaptinga ryto tyluma,
Neėjau, atrodė, glėby nešė,
Lyg motulė švelniai supdama

Pirmąkart girdėjau plakant širdį
Ten, po kojomis, giliai giliai,
Pakartojo aidą jos, išgirdę,
Broliai medžiai - svyrantys beržai.

Mažas mano kelias – tik takelis
Tarp kelių, kuriais kitus vedi,
Nors pagelto ir ne toks jau žalias,
Ačiū tau už dovaną, už jį.

Na ir kas, kad nesuka į kalnus,
Į miestus, kur naktį net šviesu,
Tik šlaitais ir pievom nusirango,
Stabteli prie tėviškės namų.

Vis einu, džiaugiuos, juk šitaip gera,
Kai kalbi baltų beržų kalba,
Kai po kojom lapų auksą beria
Rudenio dienos šilta ranka.