Norėčiau nukeliaut į šalį NIEKADOS,
žiedai ten skleidžias vaikystės nekantrios,
ten klajoja gatvėmis gilus dangus...
Skrist gali- svajok ir būk drąsus!

Prieš kviesdamas sapnus atverki langą,
kad gili, svajinga Piterio padangė
melsvais svajų sparnais kambarį užlietų,
kad tyroj širdy troškimai suvešėtų.

Kasnakt visatos begalybė verias prieš akis,
aš nenoriu bust iš miego, noriu skrist!
Nuo pečių numesti skraistę noriu nežinios,
bet apie rytdieną galvodama kartoju: NIEKADOS, niekados.....