Ir jei būtų daugiau, pasakyčiau, kad nieko nėra,
Kad pražuvo laikai ar, veikiausiai, visai jų nebuvo,
Kad dažniausiai mačiau ką vadindavom ryto žara,
O jaučiau tarsi kiltų sniegai - begaliniai ir purūs.

Regis, miršta kalba ir užminga kažkas viduje
Su žodžiu, kurį žodis pakeičia, ir mainosi prasmės,
Jeigu būtų mažiau, pasakyčiau kad visko gana,
Jei nebūtų visai, gal pavyktų lengviau atsirast.

Ir tik krinta šviesa link tamsos ir jau nieko nebus,
Nes suskilo dangus ir atėjo pasaulinis galas,
Bet jei žvilgsnį keliu akyse atsišviečia skaistus
Atspindys lyg tavęs ar manęs arba to, ko dar nesam ištarę.