Palikai nežinioj, mano degančią sielą ugny.
Nebeliko minčių, o jau pragaro dulkės nakty.
Nežinojau ko laukti, galvojau staugsiu tyloj.
Paskutinę sekundę sustingo vėjas migloj.

Neliko, neliko! Nieko!
Tik pragaro liepsnos kančioj.
Ištirpo, išnyko
Sekundės tolumoj.....

Lyg stepių vilkas bastausi po nežinomą mišką.
Galvojau rasiu tave, bet viskas veltui.
Lyg sapnas nebuvęs - išnykai.
Teliko vien kančios ir amžini pelenai.


Neliko, neliko! Nieko!
Tik pragaro liepsnos kančioj.
Ištirpo, išnyko
Sekundės tolumoj.....