Mus jungiantį dievinu laiką,
Kai pro Tavo ir mano akis
Vėjas skrendantis plaukus išdraiko,
Lyg žvaigždė, įsižiebus viltis

Neša mus į beribę svajonę...
Jungia širdis darni vienuma,
Užmaršty lieka klystantys žmonės,
Ar diena, nevilties kupina.

Kol Tavuos delnuose skruostas ilsis,
Aš jaučiuosi be galo tyra.
Ačiū Tau už sparnus- dar pakilsiu,
Patikėjus, kad meilė yra...