Dar noriu jaust, kaip kūne juda kraujas,
Kaip sieloj skleidžiasi idėjų pumpurai,
Kaip naujas rytas kuria esmę naują
Iš patirties, susirinktos dorai,
Bet galimybės kaip išaugtas rūbas:
Kas vakar tiko, šiandien - nė pro kur.
Pakaušį spaudžia ne dangus, ne lubos -
Iš didžio skrydžio likęs menkas \"purpt!\"
Tam, kuris lenkia ar per galvą lipa,
Norėčiau kąsti. Ak, dantų nėra!..
Kuo bepridengti bejėgystę pliką -
Ar kauke juokdario, ar gedulo skara?
Žvelgiu į veidrodį. Tai, ką regiu - juokinga.
Prunkščiu, kvatoju, ašaras braukiu.
Gal iš tiesų jau galimybių stinga,
Bet kokią kaukę dovanai turiu!
Po raukšlių priedanga tos pačios šelmės akys,
Žaismingos mintys po žilais plaukais.
Kad aš sena, dar niekas nepasakė,
Tik ko juokiuosi, stebisi vaikai.