mirtis vaikšto dažnai

kartais – greitai
kartais – iš lėto

širdie numirki lėtai
kad ilgai jaustum vasaros
žydintį lietų

visa kita – ne tai...
visa kita – šešėliai

paslaptis man buvai
o aš tau – neteisėta...

medžiai meta lapus
nuogos šakos rėžėtos

koks tu man patrauklus
mano guoli
baltas snieguotas

kiek dar metų reikės
neturėt ar netekti

būni tuo
kas brangu

kai šviesa jau paniekina dagtį