Po rudenio dangum
Dairaus.
Kokia mažytė po gervių pulko
Ištiestais sparnais!

  Numeskit, gervės, man
  Plunksnelę skrydžio,
  Kad suplasnočiau
  Su jumis linksmai.
  Kad neštų mane
  Du sparnai-
  Dvi geros, tvirtos rankos  
  Į aukštą tikslą,
  Kol subyrėsiu
  Skaudžiai atsitrenkus
  Į Likimą,
  Kaip į lango stiklą...