jei vienam mėnesy būtų
trisdešimt dvi dienos
ir nebadėtų vasaris
laiko užmarštis kasdien
nesuvokimų galion

išdžiuvęs be lašo vilties
vandenį siurbia vampyrai
jame nė lašo sielos
susprogs baloje
burbulais prisipūtę


nėra tų dienų išgalvotų
sudžiuvus viltis kabo palmėj
vampyriuką žindžiusi moteris
išprotėjo pagimdžius nesąmonę
susikurtiems dievams nesimeldus