Tava Dievs mane užmirša,
velniuks lend pro pravira langą.
Muistos bestija, ragai kaip žabai -
uodega tvoroj, kanopos Žagarėj.

Saka: - Kiela seniai jau išskrida,
ladų dar nėra, nėr ką ir spardyt...
Ryma egliala po spalia žvaigžde,
tik man nabagui ana nebšvieč.