kiek dar lauksite mano mirties
išganytieji
kiek skaičiuosite bučinius
tekančios oda ir lūpom
aš esu dabartis kol nurimusi
ateities delnuose
išskalauju save
kad nesitiki
jog buvau nešvari
kiek dar lauksite mano klaidų
išmylėtieji
aš be kelio einu
ir takų suviliojama purtausi
nuo naštos nepažinti
kas nuodėmėj tapo pažįstama
nuo lemtingos dienos
išganingos sekundės
aš esu dabartis
išsisklaidžiusi vieškelio dulkėse
tie kas turi akis
nebučiuotieji
vynuogėm sunkiasi
palei kaktą
išalkusios žvaigždės ir muzika
mano visą gyvenimą atperka
nuo manęs
iki
mūsų