Dar kabo vakaruose iškoriję horizontai vasaros,
Ir šiltos kvepia medumi tenai pėdutės bičių,
Kai vysta raudonais jurginais paskutiniai žydintys saulėlydžiai.
Prisėdus ant palaukėje griežlės sukrauto lagamino,
Matau, kaip gailiai žiūri, ražienų tuščios akys į pravertą dangų,
Prašydamos žvaigždžių byrėt per naktį jonvabalių lietumi,
Kad būtų gervėms šilta šokti rudenį ant rūko liepto...