Prisimenu, kai bėgom
Iš gyvačių miesto.
Palikdami pėdsakus randų,
Tamsoje prabudom aš ir tu.

Kur lijo deimantais ir aukso šukėm,
Rytų pusėn skendo valtis su nykštukais.
Puolėme ir kritom,
Užšalusiom bangom
Vienas kitą girdėm.

Prisimenu, kai tąnakt tupėjom
Ant to tilto, kur pūtė vėjai.
Vos nenukritom į bedugnę,
Vėjo žaizdose nardėme lyg kraujo...
Ištroškę ir pasiutę.

Kur saulės geluonys
Pradegino akių vokus.
Kur išvarvėjo vaškas
Iš beprotybės cokolių.

Mes leidomės ir kilom
Pirmyn-aukštyn ir atgalios.
Tarp laimės ir kančios.
Kol pagaliau suradom vienas kitą
Šaltoj ligoninės kabinoj...