Didžiuokis, Lietuva!
Ruduo, ir tas tau trispalvę iškėlė,
Dienom - naktim spalvas gražiausias maišė -
Švelniausiai, geltonai, nušvito beržas, drebulėlė,
Jaunus klevus nuspalvinti raudoniu nesugaišo.

Žaliuot paliko eglę, pušį išlakinę,
Pasamdė vėją lapų šilkui skleisti,
Nušvito rudenio spalvom visa Tėvynė,
Užklota trispalvėm lyg skraistėm.

Didžiuokis, Lietuva!
Jei net ruduo taip Tave myli,
Tai kaip turėtume mylėti mes – žemės vaikai?
Gal taip kaip medžiai – tyliai tyliai,
Ir taip kaip medžiai – taip tvirtai.