pražilusio ilgesio smilgom
svyravo kartu taip ir ne
o tu svają geiduliu vilgei
išvilgdytam sapne

išilgėjęs gyvenimo sapnas
begalybės tamson
tik jausmas ištrakęs
sutraškėjo širdies gilumon

žilstančių metų papėdėj
lietūs rudenį praus
nusiprausęs dangų palietęs
paliesiu ir dugną dangaus

prisiliesiu tavim ir nė motais
pražilusos barzdos lietuvių
ant liežuvio neištartas žodis
paskutinę eilutę nusinešė sapnas