Laiškas iš niekur

Gali net negalvoti, kad pas tave neateisiu,
Pas juos visus buvau - dabar tava eilė.
Nelaukei, nekvietei - vistiek ateisiu.
Nespės nuvysti vakar nuskinta gėlė.

Nekaltink žvakės, nei užkimusios gegutės.
Išmesk nuo pernai sudžiovintas ramunes.
Skaičiuok metus, dienas, sekundes...
Po truputį pamiršk vaikystės svajones.

Plačiai atverk duris - tegu visi užeina.
Aš juk įeisiu net pro aklinus vartus.
Lai traukinys dainuoja savo dainą,
O tu -  keleivis, menantis visų vardus.

Juk pameni Antaną,  Vacį, Praną
Ir keletą kitų , kurių jau nebebus...
Gali pritildyt staugiantį sopraną,
Ištrink iš ašminties nutolusius laivus.

Gali net negalvoti, kad pas tave neateisiu.
Randu visus - net pamirštus kelius.
Tu gal galvoji, imsiu ir atleisiu?
Esi kaip vakar - žiauriai neteisus....
Morkiuks