Vėsu, ir vakaras vėlyvas,
Sodo žibintai uždegti,
Vešliam hortenzijos žiedyne
Begarsę kalbą išgirsti:

- Pabūk šalia, aš nemiegu,
Užmerkti žiedlapių nemoku,
Pernakt į sutemas žvelgiu
Ir laukiu ryto. Ryto trokštu.

Sulaukti ryto, dar nors vieno,
Galbūt rasoto, bet šviesaus,
Kuris nuves į jaukią dieną,
Po žydru kupolu dangaus.

Kažkur šalna dantis galanda,
Nukąs paraudusius lapus,
Graudu matyti, kaip jie skrenda,
Palikę lyg vaikai namus.

Ką benorėt, juk spalis, sako –
Išseko valandos gėlių,
O gera buvo augt prie tako,
Išskleisti dešimtis žiedų.

............................

Pabūk šalia, aš nemiegu,
Užmerkti žiedlapių nemoku,
Jei nesuprasi – nesvarbu,
Hortenzijų kalba keistoka.