Kai moterys Dunojuje skalbia
Kalnakasių kelnes, byra centai sunkiasvoriai
Ir nendrės stiebias į dangų,
Prašydamos kūnui pagelbėt.
- - -
Niekas manęs nepriartins
Prie motinos vilkės, kurios vaiką
Dabar priemenėj apžiūrinėja medžiotojo sūnūs.
Man iltis puikiai tiks prie naujojo vėrinio.
- - -
Čia mažos šamanės
Pasirenka sudėtingiausą trasą
Ir kiekvieno medžio paukščiui
Numeta po uogą raudoną.
- - -
Ėdžios seniai sulūžusios,
Naktimis paklydusių deginamos,
Ir skęsta žemėlapiai tirpstančiame sniege.
Paryčiais kalnų triušiai žaidžia prišalusių ūsais.
- - -
Kai pasieki viršūnę aukščiausią,
Reikia užsikimšti ausis
Ir kramsnoti sniegą,
Griūti kaip stovi.
Mosikuoti rankomis, kojomis.
Taip pagimdyti angelai iškart dangų papildo.