Vėjas vaiko lapelį –
Paklydusią sielą rudens.
Užmerkiu akis, o ant kelio
Atsispindi Vakarė žvaigždė.

Kietas žvaigždės akmenėlis –
Mano kūno dalis.
Padangėje skrenda paukštelė,
sparnuose – švelnus ilgesys.

Lėki per jūras ir kalnus, lėki su mano daina.
Sugrįžki, kai obelėlė pasipuoš vėl laukimo žiedais.
Nutūpsi ant obelėlės, ant pražydusios medžio šakos.
Čiulbėsi rytais, paukštužėle, išliksi mano dainoj.