Tai kaipgi
Ištverti dabar
Tą aštrų širdies palytėjimą
Viesulu parlėkusį,
Gegutės balse užsiverkusį,
Čia taip maža erdvės,
Net pavasariai jau neužeina,
Taip sunkiai alsuoja akmuo
Prie sužeistų širdies vartų,
Ir kaip jį man vienai
Nustumti?