6
Tarsi drugiai spalvoti ant žalios žolės –
Taip plazda akyse maži margi sparneliai.
Manęs daugiau jau šitaip niekas nemylės
Ir niekas nepakeis krypties į naują kelią.

Skaidria rudens ramybe dvelkia jau namai,
Nėra to išskirtinio, svaigaus kaip žemė, jausmo.
Tiktai svajonė dar įsiskverbia giliai
Ir girdis už langų laukinis vėjo kauksmas.

Ak, kaip toli, toli paliko užmaršty
Žiedai gegužio, kvapios liepos kai šlamėjo…
Dar ant kalnelio, jauno miško pakrašty
Išlikęs senas, senas beržas praretėjęs…

Skleidžias vėl jausmai, kitom spalvom dabintom.
Kada rudens kvapai naujom varsom sukrinta.