pačiu laiku
           dievas į kojas
kaip ramunių išbalę lavonai

iš kadro dvim penkto pakyla
            ir loja ir loja ir loja

numeski jam kaulą žvaigždės
           kad kluptų prieš stabą pagonių
ir aukurą dėtų iš kaukolių
                                  tėvo ir motinos

kur kadaise pakilę ir plovę
                  tau kojas ir sąmonės mazgo
nešvarų raištelį

-----------------------
jie visgi rišdavo nosinėj
                       ligotą mazgelį
ir pamiršo kad tu vis dar

stovi

ties placentos slenksčiu
        bet dabar vis tik suvokia
kad

tu tiktai placebo valtis

o aplink
vien tik smėlis

žuvėdros ir krantas