O tu ėmei
Ir vieną rytą
Iš paveikslo mano
Išėjai.
Nukrito žemėn
Išsiviepę rėmai.
Plikais delnais
Tavoji nebūtis
Dar kiek
Paišytą saulę
Rėmė.
Pravirko gėlės
Mėlynom galvom,
Suskambo beržas
Linkdamas netyčia,
O drobėj
Likę be tavęs
Dažai
Pradėjo lieti
Saldų kičą.