Tavo upėse tiltai neištveria,
Kai užaugi akies rainelėje,
Iš anapus vandens, negrįžtamai
Prijaukintas į šitą šalį.

Užkalbėtas gelmės lelijomis,
Išskalautas banguotom išnarom,
Tavo kriauklės godžiai dalijasi
Ir į krantą pėdsakus išmeta.

Tavo žiotyse potvynių metas
Smėlio žingsnių punktyrai pildosi,
Priešais srovę šauki  bežadis,
Iš vandens nebegrįžta tiltai.

Neužauga bangos į seklumą,
Kriauklės išneršia perlą  mirusį,
Iš anapus vandenys seka,
Paskui tavo šešėlį birų.