atkarpa

geidžiu ir soties nepažįstu
trūkumus kūrėjo įžvelgęs
į tobulą per tobulus žengiu
tuo ką sueitis be priežasties sujungusi
man teikia

minties kvantu
už pradžios slenksčio užkliūvu
o jis net nepažvelgęs
mano mintį supeikia

silpnas  prieš prigimtį
o ne prieš  kitą
man labiau už orą
jis reikalingas
kad patvirtintų mano tikrumą

geidžiu kūno
bet ne jo norų ir lūkesčių
jausmų klampynė ne vieną
apgavo
dvi žvaigždės sapne suartėjusios
pažadina kančią
nes viena kitą užstoja

šviesti numatytą atkarpą
ir užgesti
pažadinant akimirkoje pilnatvės
naują būties kvantą
kliedėti
Ražas