atkarpa
geidžiu ir soties nepažįstu
trūkumus kūrėjo įžvelgęs
į tobulą per tobulus žengiu
tuo ką sueitis be priežasties sujungusi
man teikia
minties kvantu
už pradžios slenksčio užkliūvu
o jis net nepažvelgęs
mano mintį supeikia
silpnas prieš prigimtį
o ne prieš kitą
man labiau už orą
jis reikalingas
kad patvirtintų mano tikrumą
geidžiu kūno
bet ne jo norų ir lūkesčių
jausmų klampynė ne vieną
apgavo
dvi žvaigždės sapne suartėjusios
pažadina kančią
nes viena kitą užstoja
šviesti numatytą atkarpą
ir užgesti
pažadinant akimirkoje pilnatvės
naują būties kvantą
kliedėti