(Nu)jautimai raganiškai
Tu žiūri į mane
Pasislėpęs pavėsiuose
Lauki kada
Aš pradėsiu
Iš samanų burti jutimais
Ir šokt
apeiginius šokius.
Nežiūriu jau į dangų
prieš lyjant:
Iš ten nuolat
Trupa maldaknygės
Varva rožančiais
Ir akių nebelieka.
Aš giliai užsimerkiu
Ir trepsėdama
Brėžiu ratus
Iš kairės į dešinę
Ir rytais nesustoju.
Nes jeigu sustočiau
Išdurtų akis
Mirties murmėjimais
Ir plaukus nukirptų.
Tu žiūri į mane
Pasivertęs žalčiu
Mano žydinčiam sode.
Tu vilioji mane,
O norėtum tik plaukus
Nukirpt.