Mis Barbora
Nulipau nuo pjedestalo
Ir užšokau ant bokalo,
Tik suvalgiau čebureką,
Žėk – rūkyt mane jau kviečia.
Užėjau tiktai už kampo –
Traukuliai mane jau tampo.
Kišu rankas į kišenes
O nebėr tenai „kancaro“.
Surūkau cigaretę
Ir užsinoriu daugiau,
Aš nueinu pas Barborą –
Ji parduoda man Malborą,
Vakarais... stotyje...
Ji dažnai stumdo orą,
Nešioja jinai
trumpą sijoną.
Jos vaikinas
Kas dieną
Vis kitas vyras,
Bet neduoda ji man,
Nors aš ir „Delfinas".
Prašau aš jos
Visais vakarais,
O gaunu tiktais špygą su taukais.
Pagriebęs už rankytės
Nusivedu į kiną,
Ten ji prisižiūri
Daug gražių vaikinų.
Į mane jai žiūrėti
Darosi kraupu,
Kai aplink
tiek daug nuostabių veidų.
Išeinu iš kino,
Deja, jau vienas.
Stoviu dvi valandas
Aš prie sienos.
Pamatau ir ją,
Einančią gatve.
Deja, ji ne viena –
Paliko vėl mane.