Neužmirštuolių namai tušti.
Juoduoja stiklai išmušti.
Senos durys tyliai girgžda
Ir skalauja upė tamsų žvirgždą.

Ir tyliai bangos ošia
Neužmirštuolių delnuose;
Melodija sunkiasi per žemę ir tošį
Ir aidi griūvančiuose namuose.

Ir pačios neša kojos
Ten, kur dugnas gilus,
Ten, kur žydi negyvos neužmirštuolės,
Ten, kur net aidas tylus.