beržyne, prie atšlaimo kurs esi –
žvaigžde kumelės kaktoje žymėtas
tu – mūsų kaimo pieninė šviesi
kur pieną suneša rytais valstiečiai

vazaune, prie punės kuri esi –
iš tavo prėslų pešame iš lėto
ir mišinį, ir šieną tarsi mėtą
su auksaburniu dobilu pašelmeny

o gryčia, šalia šulinio kuri –
tau kriaušė tartum lempa šviečia
ir mamai aidi kambary
jos vaisių skambesys, kai susiliečia

klausyki, mama, jo klausyki –
tai muzikai žodžius aš parašysiu.