Merkiasi akys, žvilgsnis po kojom – gervės padangėj klykia: – Sudie!
Moja sparnais ir numeta plunksną, tarsi kaštonas laišką. Kodėl?
Dar nesužvilgo ražienose šalnos – neišdainuota duonos prasmė.
Šoka kadrilį rudenio dangūs.
–
Grįžtantis kelias,
kelias namo.