...įpusėjo rugsėjo idilė –
dar nešalta ir jau ne kaitra
į lygiadienį
                       grįžtantys vėjai
veja dainą vėl krintančių lapų
        katra pasiilgo katrenais
~ ~ ~    ~ ~ ~    ~ ~ ~    ~ ~ ~
šnarėti įsisukus tarp medžių
šėlsme įpusėjo idilė rugsėjo –
neviendienė
                   vienumo pilnatvė
nuo galo lig krašto
vingių vingiais kely visame...