Iš tylaus
Ir truputį lėto
Savo vaidmens drabužio
Sukirpai marškinėlius
Mažai mergaitei
Ir jos tylėjimui
Saldžiam plonabalsiam dainavimui
Pasiuvai, kad tik gražiai atrodytų
Be baimės Dievui
Ir kanonų kirpimo
Jai su romiu atodūsiu
Primatavai
Gyvenimą primatavai
Ligą primatavai
Dangų primatavai
O sagų nusiimti marškinėliams
Taip ir neįsiuvai...