Apgaubta tavo glėbio šilku
Net be rūbų nebūsiu nuoga.
Nenustebk, kad po delnu telpu
Ir kad svaigsta be vyno galva -
Iš mirties prikelta bučiniais
Veržias būti gyvybės sula,
Pasiryžus pasaulį pakeist,
Pasišovusi laimę atrast.
Kraujo tango atsagsto lukštus
Nuo išbrinkusių jau pumpurų -
Būt pavasariu nulemtas tu -
Išsilieju, garuoju, tirpstu,
Nuraustu tartum tapus žara
Kito laiko kitoj erdvėje,
Tavo glėbio šilkais aprengta,
Pajėgi mūsų derlių panešt!