Ar suprasti tu gali,
kodėl žemė apvali?
Ir kodėl ji mus traukia?
Gal mus myli, mūsų laukia?
O ar tu žinai,
kad ir pati jinai
apie saulę sukas?
Ir gelsvas mėnulis
jai iš paskos –
kaip mylintis šuniukas.
  Kai knarki tu atsigulęs,
  sapnus tau atsiunčia mėnulis.
  Mėnulis nemiega.
  Jis spėja sužiūrėti,
  ką slepia naktis.
  Ir tik auštant
  jis eina ilsėtis.
  Tada leidžiasi rytas.
  Jis atveda dieną vis kitą.
  Diena atveda naktį
  ir prieš ją mamytės
  ima pasakas vaikučiams sekti.