Pro pirštų tarpeklius varva rudenio spalvos, vynvyčio raustantys lapai.
Sugrįžau, surinkau visus trupinius, sako: – Ir duonoje varputis kvepia.
Sudiržę jausmai ant slenksčio minčių vis bando išsprūsti, pakilti.
Ne todėl pasakiau: – Šis ne mano ruduo!
-
Man noris tave apkabinti.