jaučiu kaip kvėpuoji į plaukus
atsiduodi vasara
ir ant odos dar vakarykštis
vakaro mėlis

tavo lūpose sužaidžia šypsena, vėliau -
žodis palauk
ir tiesiog lieki nesuprastas
juk mes niekur nebeskubam
nuo tada kai mūsų akys

tapo rudos