Kai žolė nušarmos
Kai žolė nušarmos, nušarmos,
Tu užkopki ant vėjo kalvos,
Kad pajustum ramybę laukų --
Liepsnose baltose jų plaukiu.
Su pirmąja šalna ant stogų
Įsirango nualpę žaibai
Ant mėnulio ragų ir smagu
Jų žėrėjimu praustis. Šaltai
Žvaigždės mirkčioja, dangų nusėję,
Joms atsako liepsnelės šalnų,
Įsiviję į lapkričio vėją,
Į žoles, kuriose gyvenu...