Tarp buities ir būties nenorėčiau dėt ženklo lygybės -
Riečia sprandą aukštyn ir kinkyt nesiduoda dvasia.
Na ir kas, kad skvernus koks gudruolis tarp puodų sužnybo?
Rodės, nori karštos. Įdomu, ką jis veiks su vėsia?

Aš nesu gyvulys, kurs paklūsta keiksmams ir botagui -
Išvarvėt, išgaruot jau gebu iš siauriausios erdvės.
Pyragu misdama pajutau esant mirtiną badą,
Kai prie stalo girdžiu ne :\"Skanaus!\", bet:\"Pasprink ir padvėsk!\"

Piktavalė jėga kontroliuot gali buitį - ne būtį,
Teks jai kaltint save, kad esu it  pašvinkus žuvis.
Juk švelnus bučinys gali aistrą kaip laužą įpūsti,
Tik ar vergas buities vardan jausmo ką nors padarys?

Nusispjaut ir patrint! Nemanau laukt kaip Dievo malonės -
Ten, kur noriu, einu. Garsiai skamba tik puodai tušti.
Tarp buities ir būties ženklus dėti be apmaudo lioviaus -
Ne tik Dievo duoti, bet ir velnio jie būna nešti.