Koks džiaugsmingas buvo
kuprotas šuo,
pakviestas moters
su skarmalų pundeliu.
Kuomet sėdėjau,
galvodamas apie nieką
arba, tiksliau, negalvodamas
apie ką nors,
kuprotas šuo laižė
mano galvojimą,
o gal negalvojimą,
ir buvo kažkaip
netikėta suprasti,
jog laižo mano
dvidešimt trečiąją vasarą.