vėl o
nulenkė vėjas
jauno putino šaką
vėl
medžių saulė – ochros spalvos
žodis išslydęs maldauja gal verkia
ne pasigailėjimo – skrydžio minties
čeža po kojomis lapkričio šalnos
ražienų teptukas drobės gelmėj
tu nepajusi – paletėje gimsta
ne mano vardas
o
pilnatis